appeasement

appeasement
politinis nuolaidžiavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės užsienio ir saugumo politikos principas, numatantis, kad galimą agresorių pavyks nuraminti padarius jam kokių nors politinių (dažniausiai teritorinių) nuolaidų. Nuolaidžiavimo politika paprastai grindžiama tuo, kad priešintis agresoriaus reikalavimams netikslinga, nes dėl to bus pažeista svarbesnė vertybė – taika. Istorinė patirtis rodo, kad tokios taktikos besilaikančios valstybės vis tiek tapdavo agresijos aukomis. Garsiausias gėdingo neutraliteto atvejis – vadinamasis 1938 Miuncheno sąmokslas, kai D. Britanija ir Prancūzija pasirašė sutartį su Vokietija ir Italija, kad pirmosios neprieštaraus jų sąjungininkės Čekoslovakijos teritorijos dalies aneksijai. D. Britanija ir Prancūzija tikėjosi, kad Vokietija „nusiramins“ ir didelio karo bus išvengta. Kokia pražūtinga gali būti neutraliteto politika, rodo ir Baltijos valstybių aneksija 1940, kai jos nesiryžo priešintis Sovietų Sąjungos spaudimui. Ši politika turi prastą reputaciją, laikoma iš esmės kenksminga, ją patariama taikyti trumpai, taktiniais tikslais, pvz., norint laimėti laiko. atitikmenys: angl. appeasement

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • Appeasement — is the policy of settling international quarrels by admitting and satisfying grievances through rational negotiation and compromise, thereby avoiding the resort to an armed conflict which would be expensive, bloody, and possibly dangerous. The… …   Wikipedia

  • appeasement — (n.) mid 15c., pacification, from M.Fr. apeisement, O.Fr. apaisement appeasement, calming, noun of action from apaisier (see APPEASE (Cf. appease)). First recorded 1919 in international political sense; not pejorative until failure of Chamberlain …   Etymology dictionary

  • appeasement — meaning ‘the process of satisfying a potential aggressor’, has had unfavourable overtones since its use in the 1930s with reference to Nazi Germany, and now always carries the implication of making shameful or inadvisable concessions. As late as… …   Modern English usage

  • Appeasement — Ap*pease ment, n. The act of appeasing, or the state of being appeased; pacification. Hayward. [1913 Webster] …   The Collaborative International Dictionary of English

  • appeasement — [ə pēz′mənt] n. 1. an appeasing or being appeased 2. the policy of giving in to the demands of a hostile or aggressive power in an attempt to keep the peace * * * ap·pease·ment (ə pēzʹmənt) n. 1. a. An act of appeasing. b. The condition of being… …   Universalium

  • appeasement — I noun accommodation, adjustment, allayment, amends, assuagement, calming, conciliation, deadening, detente, dulcification, dulling, mitigation, mollification, pacification, placation, propitiation, rapprochement, reconcilement, reconciliation,… …   Law dictionary

  • Appeasement — Appeasement,das:⇨Beschwichtigungspolitik …   Das Wörterbuch der Synonyme

  • appeasement — /apˈpizmənt, ingl. əˈpiːzmənt/ [ingl., da to appease «pacificare, calmare»] s. m. inv. (polit.) convivenza pacifica …   Sinonimi e Contrari. Terza edizione

  • appeasement — (izg. epȋsment) m DEFINICIJA pol. žarg. politika popuštanja zahtjevima potencijalno neprijateljske nacije, države ili skupine s ciljem da se očuva mir (ob. u kontekstu savezničkog popuštanja Hitleru do 1938) ETIMOLOGIJA engl …   Hrvatski jezični portal

  • appeasement — [n] satisfaction; pacification abatement, acceding, accommodation, adjustment, alleviation, amends, assuagement, blunting, compromise, concession, conciliation, easing, grant, lessening, lulling, mitigation, moderation, mollification, peace… …   New thesaurus

  • appeasement — [ə pēz′mənt] n. 1. an appeasing or being appeased 2. the policy of giving in to the demands of a hostile or aggressive power in an attempt to keep the peace …   English World dictionary

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”